Kompostas – natūrali organinė trąša, kurios gamybai naudojamos įvairios žaliosios atliekos ir maisto likučiai. Subrendęs kompostas turi didelį kiekį mineralų ir vitaminų, kurie yra būtini augmenijai (tiek sodo augalams, tiek kambarinėms gėlėms). Tiesa, subrandintas produktas naudingas ne tik augalams, bet ir dirvai – kompostuojama žemė tampa minkštesnė ir puresnė. Komposto produktai parduodami didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau kur kas pigesnis ir praktiškesnis sprendimas – komposto gamyba namuose.
Komposto nauda
Vienas svarbiausių komposto privalumų – dirvos ir augmenijos tręšimas, tačiau kompostas vertinamas ir kaip vienas ekologiškiausių būdų nenaudojamoms atliekoms perdirbti, t. y. kompostavimas leidžia perdirbti daugiau nei 50 proc. atliekų, kurios paprastai yra kaupiamos sąvartynuose ir teršia aplinką pavojingomis metano dujomis. Kaip vienas svarbiausių komposto privalumų įvardijamas ir šios medžiagos praktiškumas – kompostuodami taupome išlaidas, skirtas šiukšlių išvežimui ir trąšų pirkimui, be to, kompostas užtikrina gausesnį derlių.
Kompostavimo klaidos
Nors kompostavimas nereikalauja ypatingo pasiruošimo ir specifinių žinių, vis dėlto nesilaikydami svarbiausių taisyklių ne tik gaišite savo laiką, bet ir pakenksite aplinkai, kadangi neprižiūrimos atliekos ims dvokti ir pradės skleisti aplinkai pavojingas dujas. Jei norite džiaugtis tinkamai subrandinto komposto privalumais, privalote žinoti dažniausiai pasitaikančias kompostavimo klaidas.
Netinkama vieta. Viena dažniausių klaidų – kompostavimas mažiausiai matomoje kiemo vietoje. Nors estetikos faktorius atlieka svarbų vaidmenį, vis dėlto kompostui būtina tinkamos apšvietos vieta – aikštelė, vasaros metu slepiama nedidelio šešėlio, o žiemą veikiama saulės spindulių.
Netinkamos atliekos. Kompostavimas paremtas tinkamų atliekų parinkimu, t. y. negalite į komposto dėžę mesti visko, kas papuola. Geriausias sprendimas – augalinės kilmės virtuvinės atliekos, pvz., vaisių ar daržovių likučiai, arbatos maišeliai, kavos tirščiai ar kiaušinių lukštai. Čia galite mesti ir visas ligų nepažeistas sodo ir daržo atliekas, pvz., nupjautą žolę, šakas, lapus ar nuvytusias sodo gėles. Kompostuoti galima ir įvairias nedažyto popieriaus liekanas, pvz., kartono ar popieriaus gabaliukus, ir medieną. Į komposto dėžę negalima mesti metalo, plastiko ir stiklo atliekų, dažų, vaistų ir kitų cheminių junginių, naminių gyvūnų kraiko ir išmatų.
Netinkamas laikas. Lietuvoje kompostas gaminamas du kartus per metus: nuo rudens pradžios iki pavasario (paprastai – rugsėjo–kovo mėnesiais) ir nuo pavasario vidurio iki vasaros pabaigos (balandžio–rugpjūčio mėnesiais).
Netinkamos proporcijos. Itin dažna klaida – netinkamų proporcijų parinkimas. Nepamirškite, kad kompostavimo dėžėje turi būti drėgnos atliekos, kurių sudėtyje yra didelis kiekis azoto (pvz., žaliosios virtuvės atliekos ar nupjauta žolė) ir anglies turinčios sausosios atliekos (pvz., popierius ar sausi lapai), kurios turi sudaryti pusę drėgnųjų atliekų kiekio.
